Tradiciniame salės futbolo turnyre, skirtame iškiliam ukrainiečių diplomatui, buvusiame Ukrainos ambasadoriui Lietuvoje Borisui Klimčukui atminti, be Lietuvos atstovų taip pat dalyvavo žurnalistų komandos iš Lucko, Liublino (Lenkija) ir Minsko (Baltarusija). Beje, būtent žurnalistai iš Baltarusijos pernai tapo šio turnyro nugalėtojais, o užpernai turnyre triumfavo „Press‘as“. Vis dėlto, po metų pertraukos į Lucką sugrįžusiems Lietuvos sporto žurnalistams pakartoti auksinio triumfo nepavyko. Nors pirmose rungtynėse jie 3:0 pranoko kolegas iš Lenkijos, o antrame susitikime po dramatiškos kovos 2:1 palaužė turnyro šeimininkus, tačiau lemiamose rungtynėse dėl aukso medalių 1:3 buvo priversti pripažinti aukšto lygio salės futbolo įgūdžius demonstravusios Minsko komandos pranašumą.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, prekybos internetu ir užsakomuoju paštu apimtis Lietuvoje 2017 metais augo 30,5 proc. ir siekė beveik 360 mln. eur (2016 m. – 274 milijonus). Svetainės „internetoparduotuvės.lt“ duomenimis, prekes internete siūlė kone 1000 lietuviškų interneto parduotuvių. Mokėjimo bendrovės „Paysera“ teigimu, vienas pirkėjas interneto prekybos vietose pernai vidutiniškai paliko apie 62,5 euro. Įkandin elektroninių parduotuvių auga ir jas aptarnaujančių siuntų pristatymo tarnybų darbo apimtys bei pajamos. Susiję straipsniai „DPD Lietuva“ siuntas gabens į visus žemynus.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad interneto parduotuvių uždavinys yra kiek lengvesnis negu Kalėdų Senio, nes dovanų pirkimas pastaraisiais metais startuoja jau spalį, tačiau, kaip rodo statistikos kompanijos „Statista“ duomenys, JAV šventinė prekyba internetu piką pasiekia per taip vadinamą „kiberpirmadienį“ (Cyber Monday). Šią dieną šiemet internetinėse parduotuvėse amerikiečiai paliko net 7,9 mlrd. JAV dolerių, kai „juodąjį penktadienį“ (Back Friday) suma siekė 6,2 mlrd. dolerių. Pernai per „kiberpirmadienį“ JAV interneto parduotuvių lankytojai apsipirko už 6,59 mlrd. dolerių.

Kol kas – per brangu ir užima laiko

„Sandėlių, kurie veikia be žmonių, pasaulyje kol kas santykinai nėra daug, mat visiškas automatizavimas gerokai apriboja lankstumą ir nemažai kainuoja. Pradėjus gaminti naują prekę, paleidus naują pakuotę ar atliekant dar didesnius pakeitimus dažnai reikia pakeitimų ir sistemoje, o tai brangu ir užima laiko“, – sako Kaune veikiančios JAV kapitalo aukštųjų technologijų įmonės „Equinox Europe“ direktorė Rasa Beskajevienė.

MITA direktorius K. Šetkus: startuoliai yra pagrindinis inovacijų variklis

Kas ypatingo per šiuos metus įvyko inovacijų srityje – ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje? Kuo šie metai buvo išskirtiniai?

Šiais metais analizuodami projektų ir įmonių, gavusių finansavimą, stebėsenos rezultatus, matome didelį jau anksčiau sukurtų produktų augimą ir daug naujų idėjų. Niekas nebebando išrasti dviračio ar atrasti kažką unikalaus, tačiau bendras naujų produktų augimas ir ekonominė vertė tapo daug didesnė. Jeigu anksčiau ieškodavome naujų pavyzdžių ar individualių išradimų, tai šiemet galime pasidžiaugti, kad išaugo produktyvumas ir inovacijų taikymas. Lietuvai tai yra labai svarbu, nes vienas inovatyvus produktas – net jeigu tai būtų „Skype“, kaip Estijoje – būdamas vienintelis, šaliai didelės ekonominės įtakos nepadarys. Lietuvoje tokio išskirtinumo iki šiol labai trūko, tačiau šiemet galime pasidžiaugti, kad turime stiprią bendrą visumą ir inovacijų augimą – per aštuonerius metus Lietuvos inovacijų augimas yra vienas didžiausių Europoje ir siekia net 20 procentų, remiantis Europos inovacijų švieslentės rezultatais nuo 2010 iki 2017 metų. Tai reiškia, kad pagerėjo inovacijų diegimo ir taikymo rezultatai.

Pajūryje išrandamos ir pritaikomos pačios įvairiausios inovacijos: nuo jūros gelmių tyrimų iki metodikų, kaip dirbti su vaikais, turinčiais raidos sutrikimų. Jas apžvelgiame Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros straipsnių cikle „Mokslas – verslui: metas veikti kartu!“.