Naujienos

2017-11
28

Agroverslo sektoriaus ateitis – su nerimo ženklais

MAIN_000x000.jpg

Kas laukia Lietuvos žemės ūkio po 2020-ųjų, kai išseks Europos Sąjungos pinigai, kaip sektorius susidoros su darbuotojų emigracijos bei didėsiančių mokesčių problemomis ir ar sugebės atsilaikyti konkurencinėje kovoje? Apie tai kalbėta pirmajame Agroverslo forume, kurį organizavo Lietuvos verslo konfederacija ir komunikacijos agentūra „Avenire“.

„Derybos dėl ateities su Europos Komisijos atstovais jau yra prasidėjusios. Mūsų tikslas, kad paramą gautų gamyba užsiimantys žemdirbiai. Lietuvai ypač svarbu, jog ateityje dar labiau būtų remiamas gyvulininkystės sektorius, kuris pastaraisiais metais sparčiai mažėja. Didžiausią rūpestį kelia emigracija, tad sieksime dar daugiau investuoti į kaimą. Norime, kad čia kurtųsi ir gyventų jauni žmonės“, – apie 300 dalyvių pritraukusiame renginyje sakė jo globėjas žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Ministras atkreipė dėmesį, kad po 2020-ųjų numatytas ES šalių narių finansinis prisidėjimas prie struktūrinių fondų ir tiesioginių išmokų, bet Lietuva tam neketina pritarti, kadangi ne visų valstybių finansinės galimybės yra vienodos.

Europos Komisijos Žemės ūkio kaimo plėtros direktorato atstovas Mario Milouchevas pabrėžė, kad Lietuvos balsas, sprendžiant žemės ūkio problemas, Europoje yra girdimas. Jau šiandien bus pristatytas EK komunikatas, kuriame bus aprašytos žemės ūkio ateities gairės.

Tuo tarpu Lietuvos ūkininkams didžiausią rūpestį, be nepalankių oro sąlygų ir žaliavų kainų svyravimų pasaulio rinkose, kelia nuo kitų metų didėsiantys mokesčiai. Kaip sakė Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, kils ne tik gyventojų pajamų mokestis, bet net keturis kartus didės „Sodros“ mokesčiai, šoktels degalų akcizas.

„Mokesčiai didėja, degalai ir elektra brangsta, tad geriausi ūkininkavimo metai baigėsi“, – konstatavo Lietuvos ūkininkų vadovas.

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas sakė, kad prieš savaitę paskelbtos Lietuvos nacionalinio pieno sektoriaus plėtros strategijos gairės atveria plačias galimybes socialinei partnerystei.

„Už strateginių gairių priemonių įgyvendinimą atsakingos institucijos turėtų įvertinti visus turimus išteklius, galimybes ir jau atliktas investicijas į sektoriaus plėtrą. Šiandien dauguma pieno gamintojų sutaria, kad kooperacija yra būtina prielaida sėkmingam verslui. Lenkijos pieno gamintojai jau senokai įgyvendina pieno sektoriaus strategiją, apie 70 proc. pieno pagamina ir perdirba kooperatyvuose. Tuo tarpu Lietuvos pieno gamintojai neskuba kooperuotis – tik 40 proc. pieno pagamina 95 proc. ūkininkų“, – kaimyninės šalies pavyzdžiu rėmėsi N. Narauskas.

Kalbėdamas apie pieno riebalų kainas, „Pieno LT“ valdybos pirmininkas teigė, kad nuo šių metų ankstyvo pavasario galima buvo stebėti kylančių tendencijų rinką ir tik dabar ji ėmė leistis: „Kiek ilgai tai tęsis, sunku prognozuoti, bet jau laikas pieną išmokti gaminti pigiai, efektyviai jį perdirbti ir būti konkurencingiems“. Lietuvoje pieno gamyba šįmet sumažėjo procentu, tuo tarpu Lenkijoje ji ūgtelėjo net 5 nuošimčiais.

Gaivinti su nemenkomis problemomis susiduriantį agroverslo sektorių bandoma ir įvairiomis valstybės finansinėmis priemonėmis.

Bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pastaruoju metu pristato darbo užmokesčio kompensavimo priemonę „Parama darbui“, skatinančią darbdavius kurti daugiau darbo vietų ir sudaryti galimybes gauti darbą jo ieškantiems ir neaktyviems asmenims, kurie susiduria su sunkumais bandydami įsidarbinti ir įsitvirtinti darbo rinkoje.

Ši priemonė skirta tiek darbo patirties neturintiems jaunuoliams nuo 18 iki 29 metų amžiaus, tiek vyresniems nei 54 metų amžiaus asmenims, neturėjusiems darbo ne mažiau nei 6 mėnesius. Įmonės gali ne tik pasilengvinti savo finansinę naštą, bet ir prisidėti prie užimtumo didinimo.

Kontaktai

UAB "Avenire"

Trakų g. 7 -17, Vilnius;
Tel/fax. (+370) 5 260 84 41;
El.paštas: info@avenire.lt

Uždaryti