Lietuvos transporto ir logistikos sektoriuje fiksuojamas didžiausias augimas per pastaruosius penkerius metus. Susisiekimo ministerija džiaugiasi, jog vien šiemet sukuriama bendroji pridėtinė vertė (BPV) padidėjo beveik 10 proc.

Nepaisant tokio spartaus transporto ir logistikos sektoriaus augimo, vis garsiau kalbama apie tai, jog logistikos įmonėms Lietuvoje masiškai ima trūkti darbuotojų, ypač kvalifikuotos darbo jėgos. Darbuotojų nepavyksta pritraukti ir pasiūlius gerokai didesnį nei vidutinį darbo užmokestį. Naujienų portalo Alfa.lt kalbinti logistikos sektoriaus įmonių atstovai patvirtino, jog problema yra opi bei akivaizdi, tačiau prie jos atsiradimo prisidėjo ir pati Lietuvos valdžia.

Jau ieško alternatyvų žmonėms

Logistikos optimizavimo srityje veikiančios įmonės „Equinox Europe“ vadovė Rasa Beskajevienė Alfa.lt patvirtino, jog kalbos apie darbuotojų trūkumą logistikos sektoriuje – ne iš piršto laužtos. Anot jos, įmonės neretai jau ieško sprendimų, kaip verstis su mažesniu darbuotojų skaičiumi. „Jeigu žiūrėti į logistikos centrus ir sandėlius, tai taip, šiuo metu mes jaučiame labai didelę paklausą įvairiems sprendimams, kurie padėtų susitvarkyti su sandėliais, užduočių vykdymu su mažesniu kiekiu darbuotojų, kadangi įmonės tiesiog nesusiranda darbuotojų“, – teigė pašnekovė.

R. Beskajevienės nuomone, tam įtakos turi kelios priežastys: viena jų – emigracija, kita – mažas gimstamumas: „Viena, tai yra daug žmonių, išvažiavusių į užsienį, kita – apskritai Vakarų pasauly mažai žmonių gimsta, ir ta problema nėra tiktai pas mus aktuali. Jinai nėra tokia lokali, kad tiktai pas mus trūksta darbuotojų logistikoje. Vakarų Europoje iš tikrųjų lygiai taip pat trūksta darbuotojų už tai, kad mažai žmonių gimsta visoje Vakarų civilizacijoje“, – aiškino „Equinox Europe“ vadovė.

Pasiteiravus, ar darbuotojų trūkumui įtakos neturi tai, jog šiame sektoriuje yra mokami maži atlyginimai, ji tai paneigė tvirtindama, jog palyginti, tarkime, su kasininkų atlyginimais prekybos centruose, logistikos sferoje algos yra didesnės.

Remiantis Rekvizitai.lt duomenimis, „Equinox Europe“ šiuo metu turi 74 darbuotojus ir įmonėje yra mokamas vidutinis 1686 eurų (iki mokesčių) atlyginimas. Nepaisant to, nors atlyginimai šiame sektoriuje nėra maži, pasak pašnekovės, logistikos įmonės pastaruoju metu dėl darbuotojų trūkumo dažniausiai tiesiog ryžtasi automatizuoti daugelį procesų, išvengiant žmogiškojo faktoriaus.

Apie darbuotojų trūkumo problemą Alfa.lt kalbėjo ir Arūnas Bertašius, bendrovės „Rhenus Svoris“ vadovas. Jis pažymėjo, jog šiuo atveju problema yra dviguba: visuomet trūko kvalifikuotų darbuotojų, tačiau pastaruoju metu logistikos sektoriuje trūksta darbuotojų apskritai. Pasak pašnekovo, ši problema nėra susijusi su mokamais atlyginimais (remiantis Rekvizitai.lt duomenimis, „Rhenus Svoris“ mokamas vidutinis atlyginimas iki mokesčių siekia 1204 eurus).

„Jeigu yra darbo sandėlyje specialistas, tai kas iš to, kad jisai gaus didesnį atlyginimą? Tai ar jų padaugės? <...> Paprasčiausiai mes ką turime, tai labai padidėjusį vidaus vartojimą, ir natūraliai operacijų visuose sandėliuose daugėja, nes tas prekes reikia atrinkti, jas reikia prižiūrėti, reikia padaryti“, – kalbėjo A. Bertašius.

Valdžia žiūri pro pirštus

Kadangi Lietuvoje trūksta darbuotojų, norinčių dirbti logistikos srityje, vis garsiau kalbama apie tai, jog šiuo atveju darbo jėgos būtų galima prisikviesti iš užsienio, pavyzdžiui, Ukrainos ar Baltarusijos. Patys logistikos sektoriaus atstovai pripažįsta, jog tai būtų vienas geriausių ir logiškiausių sprendimų, tačiau tam nėra palankiai nusiteikusi Lietuvos valdžia.

„Nežinau kodėl, man čia yra paslaptis, bet mes tuos pačius ukrainiečius įsileidžiame su baisiniais sunkumais. Vieno žmogaus priėmimas trunka minimum pusantro mėnesio. Tam, kad tu įsidarbintum žmogų, tai, visų pirma, turi susirasti tinkamą žmogų ir su juo pasirašyti sutartį, tada turi kreiptis į Darbo biržą, kur tu nurodai tą sutartį, ir jie ieško, jog galbūt jie galės panaudoti kažkokį vietinį (Lietuvos gyventoją – red. past.). Atrodo, lyg to vietinio mes patys negalėtume susirasti. Tai ta kokybė Darbo biržos siunčiamų darbuotojų yra tragedija. O tuo pačiu metu, jeigu ukrainietis nuvažiuoja į Lenkiją ir pasirašo darbo sutartį su lenkiška įmone, tai jis gali iš karto jau dirbti“, – apie problemą dėl iš užsienio samdomų darbuotojų kalbėjo A. Bertašius.

Jam iš esmės antrino ir R. Beskajevienė, nepagailėjusi kritikos mūsų šalies valdžiai: „Tas toks demonizavimas, kad įsivežimas tų darbuotojų iš kažkur čia pakenks šalyje kažkam tai. Tai kam čia pakenks, jei tų darbuotojų tiesiog nėra? Tai tiesiog mes pasirinkimo kaip tokio nelabai ir turim: arba įmonės susiaurins savo veiklą, arba žmones keis robotais, arba įsivežinės. Tai šiuo metu realiausias sprendimas vis tik būtų įsivežti iš tų kaimyniškai artimų šalių darbuotojus, ir tai, jeigu valdžia pagelbėtų paspartinti tą sprendimą. Juk visi dabar žinome, kaip vyksta darbuotojų įsivežimas: pasamdo lenkiškos įdarbinimo agentūros, nes lenkams įdarbinti daug paprasčiau, ir tada čia pas mus persamdo juos. Tai kodėl taip turėtume daryti? Kodėl į Lenkiją įvažiuoti darbuotojams yra daug paprasčiau?“

Apie šią problemą, anot pašnekovų, bandyta kalbėti su dabartine valdžia, tačiau didelio postūmio nepasiekta. „Aš manau, kai ta situacija pasidarys labai sudėtinga, kol mes lauksime tol, kol pasidarys kažkas labai negero, tada mes bėgsime gaisro metu ir kažką darysime. Nes matote, čia tas kažkoks kažko saugojimas tai prie gero nenuves, čia nieko neapsaugosi“, – Alfa.lt pridūrė A. Bertašius.

Visgi logistikos bendrovių vadovai taip pat pripažįsta, jog Lenkija bent jau ukrainiečiams yra patrauklesnė ir dėl kalbos barjero, nes jiems šioje šalyje bent iš dalies yra lengviau susikalbėti, ypač jei atvykstama iš Vakarų Ukrainos. Problema išlieka ir tai, jog į Lietuvą importuojama darbo jėga nėra tokia pigi, kaip galbūt gali pasirodyti. Maža to, trečiosiose šalyse taip pat neretai pasitaiko nemotyvuotų ir į darbą atsainiai žiūrinčių darbuotojų.

Tuo metu Susisiekimo ministerija atkreipia dėmesį, kad kelių transporto sektorius Lietuvoje auga įspūdingais tempais – per pastaruosius 2 metus kelių transporto priemonių, naudojamų tarptautiniams krovinių vežimams, parkas kiekvieną ketvirtį augo po 4 procentus.

„2016 metų pradžioje mūsų šalyje buvo registruota apie 31 tūkst. krovininių transporto priemonių, o 2017 metų III ketvirčio pabaigoje šis skaičius jau viršijo 40 tūkst. Natūralu, kad šis augimas susijęs su didėjančiu darbo jėgos kelių transporto ir logistikos srityje poreikiu. Ministerijos nuomone, darbo jėgos pritraukimui į šį sektorių daugiau dėmesio galėtų skirti pačios transporto kompanijos, siūlydamos atitinkamas socialines garantijas, motyvuojantį darbo užmokestį“, – rašoma Alfa.lt skirtame atsakyme.

Ministerija taip pat pridūrė, kad jei darbuotojų trūkumą darbdaviai stengsis išspręsti vien tik darbo jėgos importu iš trečiųjų šalių, toks sprendimas gali dar labiau paskatinti emigraciją iš Lietuvos.

Problema tik gilės?

Prognozuojama, kad Lietuvos logistikos bei transporto sektorius ateityje ir toliau augs. Tačiau jam grėsmę kelia būtent darbuotojų trūkumas. Spraga išlieka ir tai, jog, anot A. Bertašiaus, šalies aukštosios mokyklos nesugeba paruošti kvalifikuotų darbuotojų, turinčių specifinių žinių, todėl tokius darbuotojus įmonės dažniausiai ugdosi pačios.

Kad problemų su darbuotojų trūkumu logistikos srityje bus ir daugiau, pripažįsta ir įdarbinino agentūros „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė. Anot jos, 2015 metais transporto srities darbo pasiūlymų vidutiniškai per mėnesį būdavo paskelbiama apie 230, 2016 metais šis skaičius išaugo iki 255 pasiūlymų per mėnesį, o 2017 metais vidurkis jau siekia 284 pasiūlymų per mėnesį. Taigi per dvejus metus transporto srities darbuotojų poreikis išaugo maždaug 20 proc.

„Pagal darbo pasiūlymų kiekį transporto srities darbuotojai yra Top 10 sąraše. Tačiau darbo pasiūla gerokai lenkia paklausą. Kvalifikuotų ir patyrusių specialistų, norinčių dirbti transporto srityje, nėra tiek daug. Transporto srities darbo pasiūlymai nepatenka į Top 10 sąrašą pagal ieškančiųjų darbo susidomėjimą“, – Alfa.lt teigė R. Karavaitienė.

Ji pridūrė, kad transporto įmonių Lietuvoje yra tikrai daug, jos tarpusavyje konkuruoja dėl kiekvieno kandidato ir laimi tos, kurios rinkoje sėkmingai dirba jau ne vienerius metus, turi gerą reputaciją, savo transporto priemonių bazę. Darbuotojus netgi domina ir tai, ar vežėjų kompanijos vilkikai yra nauji, o su darbuotojais elgiamasi sąžiningai ir pan.

Vertindama atlyginimus ir jų įtaką darbuotojų pritraukimui, „CV-Online“ rinkodaros vadovė teigė, jog šios srities darbuotojų atlyginimai tikrai nėra maži, tačiau darbas reikalauja didelio atsidavimo, greitos reakcijos, lankstumo, patiriama daug streso, darbas vyksta 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. „Ne kiekvienas atlaiko tokį darbo krūvį, todėl elementariai ieško lengvesnių kelių ir darbų. Taip pat Lietuvos įmonės konkuruoja su užsienio darbdaviais. Užsienio įmonės, ypač Vakarų Europos šalių, darbuotojų ieškosi Lietuvoje ir neretai gali pasiūlyti gerokai didesnius atlyginimus“, – tvirtino R. Karavaitienė.

Pašnekovės teigimu, transporto srities darbuotojų poreikis artimiausiu metu Lietuvoje išliks stabiliai aukštas, kadangi logistikos centrų kiekis šalyje auga, o stiprios transporto įmonės turės daugiau dėmesio ir investicijų skirti veiklos optimizavimui bei automatizavimui.

Autorius: Marius Monkevičius, alfa.lt