Naujienos

2018-04
26

Lietuvos mokslo potencialas verslui: nuo virtualios realybės iki personalizuotų protezų

0X5A1481 4.jpg

 Nors vis dar ginčijamasi dėl Lietuvos aukštojo mokslo kokybės, pačios aukštosios mokyklos demonstruoja neįtikėtiną potencialą bei proveržį inovacijų rinkoje, o glaudus verslo ir mokslo bendradarbiavimas padeda sukurti produktus, kuriuos aktyviai perka užsienio bendrovės.

Konkurse „Metų paslauga 2018“ prisistatančios mokslo įstaigos šiandien žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis, o Lietuvoje sukurti dirbtinio intelekto, skaitmeninės pramonės, išmaniųjų fabrikų ar virtualios realybės sprendimai jau plačiai taikomi tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse.

Sukurtas inovacijas siūlo rinkai

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) aktyviai prisideda prie inovacijų kūrimo ir rodo lyderystę technologinių, robotizacijos, mechatroninių sprendimų kūrime. Kaip teigia VGTU Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė, šiandien universiteto mokslininkai ir studentai gali pasiūlyti sprendimų skaitmeninei pramonei, bioinžinerijos, biomechanikos srityse, kuriami virtualios realybės projektai, padedantys planuoti miestų infrastruktūrą, valdyti transporto srautus ar gerinti gyvenamųjų namų energetinį efektyvumą.

„Verslo poreikiai nuolat auga, o mes turime stiprų mokslo potencialą, esame proaktyvūs, todėl galime pasiūlyti inovatyvius sprendimus. Pavyzdžiui, aktyviai dirbame su virtualios realybės inovacija, ją pritaikome miestų planavimui. Suskaitmenintas miestas perkeliamas į virtualios realybės erdvę, kurioje architektai ir urbanistai gali realiai pamatyti kokie eismo, logistikos, infrastruktūros pokyčiai duotų didžiausią naudą miestui, sumažintų užterštumą ir spūstis. Viena iš vyraujančių tendencijų šiandien yra bioinžinerija, šioje srityje kuriame personalizuotus kojų protezus su sensorikos davikliais, kurie padėtų matuoti žmogaus fizinius parametrus, nustatyti buvimo vietą ir elgsenos požymius. Atsižvelgdami į rinkos tendencijas, galime pasiūlyti ir energetinio efektyvumo sprendimų, kurie jau sulaukė užsienio įmonių dėmesio, gali prisidėti vykdant efektyvią renovaciją, planuojant gyvenamųjų namų energijos efektyvumą. Dažnai inovatyvūs projektai yra tarpdisciplininiai, dirba daugelio sričių specialistai, tačiau kartu sukuriamos paslaugos ir produktai leidžia rinkai pasiūlyti inovacijas, atnešančias naudą tiek verslui, tiek visuomenei“, – sako V. Purienė.

Žinių ir technologijų perdavimo centro vadovė įsitikinusi, kad verslo ir mokslo bendradarbiavimas duoda abipusę naudą. Pramonė tobulėja kiekvieną dieną, įmonės tą supranta ir ieško inovacijų, kurios padėtų išlaikyti konkurencingumą, uždirbti daugiau pelno ir užimti kuo didesnę rinkos dalį. O mokslui tokios investicijos leidžia atnaujinti turimą techniką, gilinti žinias ir kurti bei verslui pasiūlyti rinkos tendencijas atitinkančias inovacijas bei naujoves. Be to, į inovacijų kūrimo procesą įtraukiami ir studentai, kurie gali pasisemti patirties ir savo darbu prisidėti prie produktų kūrimo. Taip ugdomi studentų įgūdžiai, leidžiantys patiems kurti idėjas ir po to jas įgyvendinti. Iš to gimsta startuoliai, pritraukiamos investicijos.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Technologijų ir žinių perdavimo centro vadovas Edvinas Samys pastebi, kad dabartiniu metu didelė dalis kuriamų inovacijų susijusi su būtent informacinėmis technologijomis. Neatsilieka ir medicina, biotechnologijos, robotika, maisto pramonė. Žvelgiant plačiau, iš esmės visos inovacijos kuriamos žmogaus gyvenimo kokybės gerinimui. Tokias inovacijas kuria ir VDU įsikūręs centras.

„Galime pasigirti kuriama automatine raktinių žodžių ir santraukų sudarymo priemone. Šiuo metu kuriamas šio produkto prototipas, kuris padės raktinių žodžių pagalba parengti santraukos sudarymo priemonę. Teisininkai savo darbe susiduria su dideliu kiekiu lietuvių kalba parašytų bylų ir dokumentų, kuriuos reikia surasti, peržiūrėti ir nuspręsti apie jų tinkamumą įvairioms teisinėms problemoms spręsti. Tam sugaištama daug laiko. Todėl ši priemonė padės Lietuvos teisininkams dirbti produktyviau ir efektyviau naudoti ribotus laiko resursus. Tikėtina, jog šią priemonę bus galima pritaikyti ir kitose sferose“, – tikina centro vadovas.

E. Samys pasakoja, kad centras sukūrė naujomis technologijomis grindžiamo nuotolinio, virtualaus ar mišraus mokymosi funkcijomis papildytą suaugusiųjų mokymosi informacinę sistemą, kuri leidžia užtikrinti besimokančiojo savybių ir žinių lygio įvertinimą bei jam pateikiamo mokymosi turinio personalizavimą, taip žymiai padidinamas mokymosi efektyvumas. Toks produktas tinkamas didelių įmonių žinių bei kompetencijos centrų aprūpinimui reikiamomis priemonėmis, leidžiančiomis organizuoti masinius mokymus, kuriuose dalyvauja skirtingo pasiruošimo lygio darbuotojai ir jų mokymuisi skiriami riboti laiko ar turinio resursai.

Vis dažniau verslas bendradarbiauja su mokslu kurdamas naujus produktus, inovatyvias paslaugas ar atlikdamas tyrimus. Bendradarbiauti su mokslu verslininkus skatina mokslo įstaigose sukauptas didelis mokslinių žinių, pritaikomų konkrečių problemų sprendimui, potencialas ir turima moderni laboratorinė bei kita įranga. Todėl, dirbant išvien sukuriamos inovacijos, turinčios didelį komercinį potencialą. O mokslas gali realizuoti savo idėjas, išnaudoti turimas žinias ir infrastruktūrą bei taip kartu su verslu prisidėti prie šalies ekonominės gerovės didinimo.

Plečia užsakovų iš užsienio tinklą

„Universitetai ir valstybiniai mokslinių tyrimų institutai aktyviai dirba ir su užsienio partneriais, kuriuos pritraukti padeda tiek įvairios tarptautinės programos, tiek kitos MITA iniciatyvos, leidžiančios mokslo įstaigų kuriamas inovacijas ir paslaugas pasiūlyti užsienio verslininkams, taip pritraukiant investicijas į Lietuvą. Mes siekiame, kad kuo daugiau mokslo sukurtų MTEP paslaugų būtų prieinamos ne vien Lietuvoje. Vienas iš „Open R&D Lietuva" tinklo tikslų yra pritraukti potencialius užsakovus ir partnerius iš užsienio, kad šie naudotųsi lietuvių mokslininkų teikiamomis MTEP paslaugomis, užsakinėtų įvairiausius mokslinius, tyrimus bei kartu vykdytų bendrus projektus", – sako „Open R&D Lietuva" tinklo vadovė Gintarė Narakienė.
 
„Open R&D Lietuva" yra didžiausias inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijų tinklas Baltijos šalyse. Šis tinklas apjungia universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus, atviros prieigos centrus, kurie teikia daugiau kaip 2500 paslaugų biomedicinos ir biotechnologijų, lazerinių technologijų, ateities energijos, informacinių ir ryšių technologijų, jūros mokslų, maisto technologijų, civilinės inžinerijos, medžiagų mokslo, medicinos inovacijų, ultragarsinių tyrimų, išmanių miestų, žemės ūkio, nanotechnologijų ir kitose srityse. „Open R&D Lietuva" tinklas veikia „vieno langelio" principu, todėl mokslo paslaugų užsakovui nereikia pačiam klaidžioti po mokslo institucijas ir ieškoti, kas jam gali atlikti mokslinius tyrimus, matavimus, sukurti technologiją, prototipą ar suteikti kitas mokslo paslaugas.

Inovacijų startuoliams – valstybės investicijos

Sukurtos sėkmingos inovacijos dažniausiai būna komercializuojamos, siekiama patraukti investuotojų dėmesį ir plėsti bei tobulinti sukurtą produktą. Tačiau kelias nuo idėjos iki sėkmingo įgyvendinimo būna ganėtinai ilgas, reikalaujantis nemažai lėšų ir laiko. Startuoliai, turintys pažangią idėją ar jau sukūrę naujovę, gali gauti investicijų pačioje jos vystymosi pradžioje. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) valdoma ir UAB „Open Circle Capital GP“ įgyvendinama finansinė priemonė „Ankstyvosios stadijos ir plėtros fondas I“ leidžia lengviau gauti reikiamo finansavimo įmonėms, kurios kuria produktus aukštųjų technologijų sektoriuose ir taip įgyvendina naujausias, pažangiausias mokslo idėjas ir atlieka tyrimus ar taiko technologijas, kurioms sukurti reikia specialių žinių.

„Investicijos gali būti skiriamos labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių akcinio kapitalo finansavimui pradinio augimo stadijoje. Šis fondas įmonėms suteikia trūkstamą finansavimą ne tik naujoms idėjoms įgyvendinti, bet ir plėsti esamus verslus. Rinkos naujokams ekspertai padeda rasti daugiausiai komercinio potencialo turinčias idėjas, pataria finansavimo klausimais jų įgyvendinimo procese“, – sako rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ vadovas Audrius Milukas.

„Open Circle Capital“ fondu siekiama sumažinti atotrūkį tarp mokslo ir verslo bei plėsti jų bendradarbiavimą, taip pat skatinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių steigimąsi ir augimą. Visas fondo dydis kartu su privačių investuotojų lėšomis sudaro daugiau nei 20 mln. eurų.

Be to, panašios verslo įmonės, ieškančios investicijų, gali pasinaudoti ir kita „Invegos“ ir jos dukterinės įmonės UAB „Kofinansavimas“ valdoma priemone „Koinvesticinis fondas“, kuri įgyvendinama per skirtingus subfondus, finansuojamus pagal Ūkio ministerijos rizikos kapitalo priemones „Ko-investicinis fondas“ (11 mln. EUR) ir „Ko-investicinis fondas II“, finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo“ (9,28 mln. EUR).

„Šia priemone vystyti šalies rizikos kapitalo rinką ir suteikti platesnį kapitalo prieinamumą naujoms perspektyvioms Lietuvos įmonėms, turinčioms ribotas galimybes pasinaudoti bankų siūlomomis verslo finansavimo priemonėmis. Tai gali padėti užpildyti finansavimo spragą, ir sumažėjus investicijoms iš ES struktūrinių fondų“, – su įgyvendinama priemone supažindino UAB „Kofinansavimas“ direktorė, valdybos narė Daiva Gerulytė.

Artimiausiu metu planuojama, kad veiklą pradės dar vienas Koinvesticinio fondo subfondas, skirtas skatinti mokslo ir studijų institucijose sukurtų idėjų perdavimą verslui, įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) veiklas. Koinvesticinio fondo investicijoms finansuoti yra skirta daugiau kaip 24 mln. eurų iš nacionalinio biudžeto ir Verslo finansavimo fondo, finansuojamo iš Europos regioninės plėtros fondo.

Kontaktai

UAB "Avenire"

Trakų g. 7 -17, Vilnius;
Tel/fax. (+370) 5 260 84 41;
El.paštas: info@avenire.lt

Uždaryti