Kas ypatingo per šiuos metus įvyko inovacijų srityje – ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje? Kuo šie metai buvo išskirtiniai?

Šiais metais analizuodami projektų ir įmonių, gavusių finansavimą, stebėsenos rezultatus, matome didelį jau anksčiau sukurtų produktų augimą ir daug naujų idėjų. Niekas nebebando išrasti dviračio ar atrasti kažką unikalaus, tačiau bendras naujų produktų augimas ir ekonominė vertė tapo daug didesnė. Jeigu anksčiau ieškodavome naujų pavyzdžių ar individualių išradimų, tai šiemet galime pasidžiaugti, kad išaugo produktyvumas ir inovacijų taikymas. Lietuvai tai yra labai svarbu, nes vienas inovatyvus produktas – net jeigu tai būtų „Skype“, kaip Estijoje – būdamas vienintelis, šaliai didelės ekonominės įtakos nepadarys. Lietuvoje tokio išskirtinumo iki šiol labai trūko, tačiau šiemet galime pasidžiaugti, kad turime stiprią bendrą visumą ir inovacijų augimą – per aštuonerius metus Lietuvos inovacijų augimas yra vienas didžiausių Europoje ir siekia net 20 procentų, remiantis Europos inovacijų švieslentės rezultatais nuo 2010 iki 2017 metų. Tai reiškia, kad pagerėjo inovacijų diegimo ir taikymo rezultatai.

Ką galima būtų pasakyti apie ateinančių 2019 metų tendencijas ir lūkesčius, ką tai žada Lietuvai?

Lietuva jau yra priskiriama prie pakankamai išsivysčiusių pasaulio valstybių, o paskutinis 2018 metų pusmetis rodo, kad naujas technologijas reikia adaptuoti. Tradicinės sritys, kuriomis Lietuva didžiuojasi, ir toliau išliks svarbios – tai lazeriai, biotechnologijos ir informacinės bei ryšių technologijos. Tuo tarpu trys pagrindiniai inovacijų ir ateities ekonomikos arkliukai nuo šiol yra: dirbtinis intelektas, finansinės technologijos (angl. „FinTech“) bei pramonės robotizacija ir skaitmenizacija. Tai yra raktiniai žodžiai, turintys vesti valstybę į priekį. Ir jeigu mes nesugebėsime kaip valstybė pasiekti proveržio šiose srityse, tuomet tikrai atsiliksime nuo pasaulinių tendencijų. Pasiruošimas tam, kad šios sritys taptų varomuoju varikliu, yra labai svarbus Lietuvos ateičiai.

Kuo pasaulyje išsiskiria Lietuva? Visi žino lazerius ir biotechnologijas, tačiau galbūt atrandame sričių, kuriose lyderiaujame?

Kalbant apie tas pačias tris prioritetines sritis, kitose pasaulio šalyse didelis dėmesys yra skiriamas mokslo laimėjimams, o Lietuvoje lyderystės ėmėsi verslas. Tai yra unikalu ir pozityvu, nes verslas taip pat yra ir galutinis dirbtinio intelekto, „FinTech“ bei pramonės robotizacijos paslaugų vartotojas. Jeigu verslas sugebės būti ne tik technologijų vartotoju, bet jas ir kurti, ir diegti, tai lems Lietuvos sėkmę ir išskirtinumą. Pavyzdžiui, finansinėse technologijose jau dabar esame vieni iš lyderių pasaulyje.

Lietuva per trumpą laikotarpį tapo viena iš sparčiausiai augančių „fintech“ ekosistemų, nes pasiūlė verslui palankų teisinį reguliavimą. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 100 finansinių technologijų įmonių. Tai lėmė sudarytos palankios sąlygos kurtis inovatyviam verslui: mokėjimo ir elektroninių pinigų licencijos Lietuvoje išduodamos per 3 mėnesius, taip pat esame viena iš pirmųjų valstybių, kuri parengė valiutų ir ICO veiklos gaires. Prie sėkmės prisideda ir supaprastinta startuolių darbuotojų vizų procedūra, išvystyta puiki infrastruktūra, ir, be abejonės – talentingi žmonės.

Kas dar yra labai svarbu – tai visose šiose srityse veikianti sinergija tarp viešojo sektoriaus, verslo ir mokslo. Dažnai taip nutinka, kad kažkuris iš šių sektorių pirmauja, o kitas lieka inovacijų nuošalyje. Lietuvoje, ypač finansinių technologijų srityje, džiugina tai, kad viešasis sektorius visur aktyviai dalyvauja ir visose trijose srityse stengiasi imtis lyderystės. Verslui labai svarbu, kad valstybė finansinėse technologijose veiktų proaktyviai. Tuomet ir verslui yra lengviau steigtis, ir finansavimo galimybės tampa lengviau prieinamos. Tokiomis sąlygomis veikdamas pasitemps ir mokslas, kuriam šiuo atveju yra sunkiau. Minėtosios sritys yra naujos, tad mokslas negali taip lengvai adaptuotis, o jo potencialas dar tik kuriasi. 

Kokių galimybių Lietuvai galime tikėtis iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizon 2020“?

Tikslas yra, kad šio finansavimo dalis ir poveikis didėtų. Lietuvos privalumas – kad kasmet augame ir tampame vis aktyvesni „Horizon 2020“ projektų dalyviai. Tačiau šie ir praeiti metai yra unikalūs tuo, kad net jei istoriškai programa „Horizon 2020“ buvo palankesnė mokslui, tačiau šiemet Lietuva labai aiškiai parodė, kad pagaliau lygiomis dalimis „Horizon 2020“ subsidijas gauna ir mokslas, ir verslas. Tai rodo, kad verslas geba konkuruoti su mokslu dėl paramos. Kita vertus, mokslas turi ir kitų finansavimo šaltinių, tame tarpe ir nacionalinių.

Ateinančiais metais kvietimų dar liko daug. Iš vienos pusės, reikia jais pasinaudoti. Ši patirtis auga ir tam sukurta labai daug skatinimo mechanizmų. Iš kitos pusės, jau yra prasidėjęs pasiruošimas ateinančiam finansavimo periodui ir šiuo metu kaip tik vyksta derybų procesas. Labai svarbu bus, kiek Lietuva sugebės išsiderėti. Vis dėlto manau, kad „Horizon 2020“ iki šiol yra labiau orientuota į mokslinius tyrimus, o ne inovacijas. Manau, kad Lietuvos tikslas būtų programą kreipti būtent taip, kad finansavimas būtų kuo labiau nukreiptas ne tik į tyrimus, reikalingus pasauliui pakeisti, bet ir į verslo naudą.

Jei norime dalyvauti sėkmingai, reikalingas stambėjimas – tiek moksle, tiek versle. Sveikintinas yra universitetų apsijungimas, dalyvavimas projektuose su partneriais. Reikia suprasti, kad kitos valstybės partneriui vienas mažas verslo ar mokslo subjektas iš Lietuvos yra neįdomus. Todėl dalyvavimas klasteryje ar asociacijoje iškart suteikia privalumą.

Inovacijų taikymas labai daug priklauso nuo startuolių ekosistemos. Tiesa, ne visi verslo partneriai rimtai vertina startuolių potencialą. Ką pasakytumėte skeptikams, netikintiems, kad tai yra perspektyvu?

Manau, kad vis dėlto startuoliai yra pagrindinis inovacijų variklis. Jeigu mes nenorime gyventi monopolijoje, turime būti dideli startuolių fanai. Jeigu norime pirkti duoną ar kurą tik iš vieno tiekėjo arba naudotis tik vienu internetinės paieškos portalu, ką, beje, dabar iš tiesų ir darome, tuomet būkime startuolių skeptikais. Tačiau jeigu norime turėti pasirinkimo laisvę – turime palaikyti startuolius. Bet kuriuo atveju įmonių veiklos ciklas veikia taip, kad sėkmės atveju jos neišvengiamai stambėja ir jungiasi, tačiau jeigu nuolat nesusidursime su rinkos atsinaujinimu, tuomet augimas sustos. Manau, kad startuoliai yra pagrindinis inovacijų šaltinis. Turime tikslą – per keletą metų padidinti Lietuvos startuolių skaičių iki 1000.

Tiesa, Lietuvoje dar yra ir kita problema – tai baimė įsteigti verslą. Iš mūsų mokymų ir konsultacijų pastebime, kad sunkiausia yra įtikinti steigti verslą ir įrodyti, kad idėja yra komerciškai patraukli. O kai žmonės pagaliau žengia šį pirmą žingsnį, tuomet dažniausiai jiems mūsų pagalbos jau net ir nebereikia, nes jiems puikiai sekasi.

Kalbėdami apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą dažniausiai įsivaizduojame ir girdime minint technologinius ir tiksliuosius mokslus. Koks vaidmuo šiame kontekste tenka socialiniams ir humanitariniams mokslams?

Bet kokiu atveju socialiniai mokslai neturėtų būti eliminuojami, nes daugybė inovacijų eina drauge, ypač socialiniai mokslai kartu su informacinėmis technologijomis. Didesnė blogybė – jeigu techniniuose moksluose ir inovacijose galima tikėtis turėti savo nišą net labai lokalioje rinkoje, tai socialiniai mokslai turi būti globalūs, jų pagalba kurti inovacijas vien Lietuvai nebūtų perspektyvu. Lietuvoje turime labai daug socialinių mokslų absolventų, todėl tikrai būtų svarbu juos integruoti ir nukreipti į inovacijas. Yra teorija, kad kiekvieną startuolį kuriančioje komandoje turi būti bent vienas žmogus iš socialinių ar humanitarinių mokslų – jo žinios apie vartotojų elgseną, kultūrinę aplinką, marketingą, vadybą yra labai svarbios.

Žvelgiant į netolimą ateitį, kokie pokyčiai inovacijų srityje laukia Lietuvos ir kas bus svarbu?

Šiuo metu labai svarbi Lietuvoje jau vykstanti inovacijų reforma. Nesenai priimtas naujas Technologijų ir inovacijų įstatymas. Jame aiškiai apibrėžtos ministerijų atsakomybės, sureglamentuotos technologijų ir inovacijų viešojo valdymo sritys. Įtvirtinti finansavimo principai ir Inovacijų skatinimo fondas leis mokslui ir verslui efektyviau panaudoti valstybės skiriamas lėšas.

Pats ką tik grįžau iš Kanados, kur mane suglumino tai, kad jie, kaip ir mes, turi per daug institucijų, kuruojančių inovacijas. Įsivaizduokite, kaip užsienietis jaučiasi Lietuvoje, pamatęs tiek daug subjektų (iš viso devynis), nuo kurių jis yra priklausomas. Tikimasi, kad 2020 metais veiks vienas kontaktinis centras, bus viena Inovacijų agentūra ir tai verslui palengvins administracinę naštą, gauti paslaugas bus paprasčiau.

Dar viena svarbi naujovė – palankus požiūris į įvairių rūšių inovacijas. Iki šiol vyravo klaidingas požiūris, kad inovacijos yra tik aukštosios technologijos, Lietuvoje – lazeriai ar biotechnologijos. Tačiau einama prie to, kad kiekvienoje srityje, ar tai būtų kultūra, ar socialinis gyvenimas – visur turi būti suteikiamos galimybės kurti ir skatinti inovacijas. Naujoje reformoje didelis dėmesys skiriamas cikliniam inovacijų modeliui, nes inovacijos kuriamos naudojant įvairių rūšių žinias, ne tik įprastu būdu iš mokslo į verslą. Šis modelis pagrįstas dialogu su prekių ir paslaugų vartotoju. Visame procese svarbus tampa grįžtamasis ryšys, kūrybiškas žinių ir tyrimų panaudojimas.

Kaip inovacijos turėtų atrodyti praktikoje kiekviename mieste?

Šiuo metu apmaudu, kad peržiūrėjus ministerijų ir ypač savivaldybių planavimo dokumentus, deja, bet apie inovacijas yra labai dažnai pamirštama. Reikėtų, kad kiekvienos ministerijos ir savivaldybės metų plane būtų bent po vieną priemonę, susijusią su inovatyvaus verslo skatinimu. Ir tai neturi būti vien Kaunas ar Vilnius. Kiekvienas miestelis gali tapti išskirtiniu. Nes tikėtis, jog Vilnius aplenks kokį Stokholmą yra svarbu. Tačiau kad, pavyzdžiui, Šakiai galėtų aplenkti panašaus dydžio miestelį Švedijoje – tai tiek pat svarbu. Ir tai vienintelis kelias išsiskirti ir sustiprinti regionus.

Šiuo metu padėtis regionuose, nutolusiuose nuo didžiųjų Lietuvos miestų, yra išties tobulintina – trūksta verslo inkubatorių, bendradarbystės erdvių, nemokamų patalpų pradedančiam verslui. Savivalda turėtų remti kuriamą verslą ir inovacijas, nes verslo ir gyventojų mokami mokesčiai vėliau ją ir išlaiko.

Labai svarbu žvelgti į priekį, o jei mieste yra vienas didelis darbdavys, visuomet reikia turėti planą B. Suomija turėjo „Nokia“, bet šios įmonės smukimas šaliai nepadarė labai didelės žalos, nes jie turėjo daug kitų kylančių veiklų. Blogasis pavyzdys – Liepoja, kur bankrutavus metalurgijos gamyklai vienu metu daugybė žmonių tiesiog ėmė ir išvažiavo. Kad taip nenutiktų, svarbu sudaryti palankias sąlygas pradedančiam ir inovacijas kuriančiam verslui, kuris neleis sustoti vietoje ir padės surasti kiekvieno regiono išskirtinumą.

Dėkoju už pokalbį. 
Parengė Rūta Latinytė.