Inovatyvios technologijos ir konkurencinga technika suteikia Lietuvai naujų galimybių išsiskirti tarptautiniame žemės ūkio sektoriuje. Lietuva gali tapti šalimi, kur auginami išskirtinai sveiki maisto produktai, ingredientai dietiniam maistui ir švarioje aplinkoje užauginti produktai. 

Apie tai, kokie technologiniai sprendimai gali padėti tai pasiekti, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros straipsnių cikle „Mokslas – verslui: metas veikti kartu!“ pasakoja Augustas Alešiūnas, UAB „Art 21“ vadovas ir savininkas.

„Lietuva yra ideali šalis plėtoti žemės ūkio inovacijas. Mūsų ūkininkai yra labai susidomėję technologiniais sprendimais, kurių kasmet išbando ir sėkmingai naudoja vis daugiau“, – teigia A. Alešiūnas.

Padeda kurti tvarią žemdirbystę

UAB „Art 21“ yra Lietuvoje veikianti bene didžiausia Baltijos šalyse informacinių technologijų bendrovė, besispecializuojanti sprendimuose žemės ūkiui ir glaudžiai bendradarbiaujanti su mokslininkais. Įmonė yra sukūrusi veiklos valdymo sistemą „AgroSmart“, skirtą įmonėms, superkančioms, tiriančioms, sandėliuojančioms, perdirbančioms ir parduodančioms grūdus bei žemės ūkio produkcijos perdirbėjams bei ūkininkams.

Bendradarbiaudama su mokslo įstaigomis „Art 21“ šiuo metu vykdo jau trečią projektą su mokslu. Pirmasis iš jų buvo skirtas sukurti tiksliosios žemdirbystės sistemą. Sukurtoje platformoje kiekvienas žemdirbys gali numatyti ateinančio derliaus dirbimo technologiją, ir, ją vykdydamas, ne tik mažinti sąnaudas, bet ir prisidėti prie tvarios žemdirbystės. „AgroSmart“ platformos darbo logika yra paremta grafiniais žemėlapiais, kuriuose ūkininkai mato savo dirbamą žemę ir planuoja ateinančio sezono auginamos kultūros dirbimą.

Technologija gali atpažinti augalus
Šiuo metu bendrovė tobulina hyper-spektrinių vaizdų atpažinimo technologiją, leidžiančią nustatyti augalų gyvybingumą, įvairias jų savybes ir kokybę. Tai ūkininkams leis efektyviau planuoti tręšimą bei chemijos naudojimą.

„Ši technologija leidžia neinvaziniu ir nuotoliniu būdu stebėti maistinių medžiagų, vandens kiekio ir bendros augalų sveikatos būklę. Tai padidina derlių ir leidžia naudoti mažiau cheminių trąšų. Be to, toks stebėjimas sumažina neigiamą žemės ūkio veiklos poveikį dirvos kokybei, požeminiams vandenims, laukinių gyvūnų populiacijai“, – teigia A. Alešiūnas.

Dirba didelė mokslininkų komanda

Prie šių inovacijų žemės ūkiui kartu su „Art 21“ dirba visa mokslininkų ir mokslo institucijų komanda. Tarp jų – geografas ir fizinių mokslų daktaras Laurynas Jukna, dėstantis Vilniaus universitete, taip pat VU Matematikos ir informatikos fakulteto lektorius dr. Valdas Rapševičius, vadinamas vienu garsiausių CERN lietuvių programuotojų bei VU Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros vedėjas prof. dr. Valdas Šablinskas. Mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektuose kartu su „Art 21“ dalyvauja Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Gamtos tyrimų centras.

Pasak A. Alešiūno, verslui bendradarbiaujant su mokslininkų komanda tenka taikytis prie lėtesnės darbų spartos ir brangesnio technologijos vystymo, tačiau be mokslininkų indėlio sukurti tokio lygio kompleksinę technologiją, pradedant nuo fundamentaliųjų žinių iki jos vystymo, būtų neįmanoma.

„Ateityje tikiuosi, kad mokslo įstaigos skatins dirbančius mokslininkus labiau fokusuotis į konkrečių, verslui reikalingų rezultatų siekimą, ne vien tik į mokslinius tyrimus. Tai yra svarbu pačios Lietuvos konkurencingumui“, – teigia A. Alešiūnas.

Plačiau apie žemės ūkio sektoriui skirtas inovacijas A. Alešiūnas penktadienį, lapkričio 30 dieną, kalbės Lietuvos verslo konfederacijos ir Žemės ūkio ministerijos organizuojamame „Agroverslo“ forume, kurio partneris yra Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.