Kol lietuviai džiaugiasi augančiais atlyginimais, verslininkai skambina pavojaus varpais ir tyliai šneka apie vis prastėjančią verslo aplinką Lietuvoje bei akivaizdžius artėjančios krizės požymius.

Banko prognozė: algos kils toliau

Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinis atlyginimas šiemet ir kitąmet augs dar 6,7 proc., tuo tarpu verslas pabrėžia, kad dėl šios priežasties jų paslaugos ir prekės tampa nebekonkurencingomis, prarandami pelningi užsakymai, kuriuos pasiglemžia pigiau gaminančių šalių atstovai.

Ypač sparčiai didėja aukšto lygio IT specialistų ir inžinierių darbo užmokestis – jis per metus pakilo daugiau nei 30 procentų.
„Negalima nesutikti su ekonomikos ekspertais, kad Lietuvos ekonomika sparčiai auga ir yra pasiekusi prieškrizinį lygį. Tai turi įtakos ir darbo užmokesčiui augti, kuris vien per praėjusius metus sparčiai kilo ir pasiekė 9 proc. metinį augimą. Nors bendrai šalies ekonomikai didelio poveikio tai nesukėlė, visgi paslaugų ir pardavimų sektoriams, kuriuose kainos išaugo kartu su sparčiai kylančiais atlyginimais, įtakos turėjo“, – teigia Rasa Beskajevienė, JAV kapitalo aukštųjų technologijų bendrovės „Equinox Europe“ direktorė.

Logistikos sandėliams sprendimus siūlančios bendrovės vadovės teigimu, dėl išaugusio minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje įmonės, palyginti su Vakarų šalimis, praranda savo konkurencingumą: „Tiesa tokia, kad intensyvus algų kėlimas valstybės mastu visiškai neatitinka realaus darbo jėgos produktyvumo. Su savo algomis ir darbų kainomis visiškai priartėjome prie Europos standartų, o potencialiems klientams tampa per brangu pirkti iš mūsų, kadangi rinka užpildyta kiek pigiau gaminančių kitų šalių atstovų pasiūlymų“.

Kainos pasiekė Vokietijos lygį

Jos teigimu, šiuo metu klientai nori gauti paslaugas ar produktus greitai ir už priimtiną kainą. Tai anksčiau buvo Lietuvos verslo stiprybė, tuo buvo lenkiami kaimynai ir konkurentai, tačiau viską įvertinus, dabar nebėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl Lietuvoje pagamintas gaminys turėtų būti pigesnis negu, tarkime, pagamintas Vokietijoje.

„Lietuviai ir vokiečiai automatizuotus sprendimus kuria taip pat kokybiškai, o savikainos jau pasiekė panašų lygmenį”, – pabrėžė verslininkė.

Dažnas lietuviško verslo atstovas įsivaizduoja, kad Lietuvoje pagaminta prekė yra ne tokia kokybiška negu pagaminta Italijoje ar Vokietijoje, todėl ir mokėti už tai nenori. Neretai galima išgirsti svarstymų, kad kam pirkti iš lietuvių, jei už tą pačią kainą galima nusipirkti iš ispanų ar italų.

„Toks požiūris yra niekuo nepagrįstas, tačiau labai gajus lietuviškoje verslo aplinkoje, ypač dirbant „verslas verslui“ pozicijose, kur į vietoje sukurtas paslaugas vis dar žiūrima su panieka ir nesuprantama, kodėl reikia už tai mokėti rinkos kainą“, – sakė ji.

Specialistų trūksta visur

Ekspeditorių ir logistų asociacijos prezidentas bei Vokietijos kapitalo logistikos bendrovės „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius tvirtina, kad specialistų trūksta visame pasaulyje.

„Inžinierių darbo užmokestis kyla todėl, kad jų trūksta. Kol rinkoje bus jaučiamas trūkumas, darbo užmokestis šio profilio specialistams tik augs. Bet ši tendencija pastebima tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Atlyginimai auga visoje Europoje ir verslas priverstas prie to taikytis. Šiandien įmonėms jau nebeišeina išgyventi tik iš atlyginimų skirtumo, darbuotojų trūko ir trūks, tad esame priversti ieškoti sau priimtinų kelių išgyventi“, – tikina A. Bertašius
.
Logistikos ekspertas darbuotojų trūkumo problemą siūlo spręsti atveriant kelius įdarbinti emigrantus. Didžioji dalis sėkmingų šalių pasinaudojo šia galimybe, todėl Lietuva neturėtų būti išimtis. Kol sąlygos įsivežti darbuotojus iš kitų šalių bus apsunkintos, Lietuvos konkurencingumas ir toliau mažės.