Įmonės beveik du mėnesius pluša ir deklaruoja važtaračius el. mokesčių sistemoje (i.MAS) – projekte, milijonus jau kainavusiam ir valstybei, ir verslui. Logistikos specialistai dėsto argumentus, kad ši sistema sukurta neturint supratimo apie transporto procesą ir tik laiko klausimas, kada ją teks iš esmės keisti.

„Nuo šiol mes turime gauti leidimą kroviniui judėti. Iš esmės, tai yra ta pati muitinės deklaravimo sistema, kurios atsisakėme vos tik įstoję į Europos Sąjungą. Grįžtame atgal į 2004 metus, nes dabar krovinį pervežti Lietuvos viduje tapo sudėtingiau nei Europos Sąjungoje“, – teigia Vokietijos kapitalo logistikos įmonės „Rhenus Svoris“ vadovas Arūnas Bertašius.

Verslininkai sako neprieštaraujantys mokesčių inspekcijai teikti informaciją apie pervežtus krovinius, tačiau deklaruoti kiekvieną krovinį el. sistemoje prieš jam pajudant į reisą, vadina absurdu.

„Lietuva yra tokia maža, o nori būti išskirtinė savitu mokesčių administravimu. Norime būti kitokie nei suomiai, latviai, estai, švedai ar norvegai, nors esame tos pačios logistikos sistemos dalis. Mūsų šalis kaip jos grandis tiesiog taps labiau komplikuota“, – sako bendrovės „Schenker“ direktorius Edmundas Daukantas.

Jis teigia, kad ši sistema prieštarauja logistikos verslo logikai, nes tai yra kišimasis į įmonės darbo procesą ir jį stabdo.

„Dabar negali pradėti važiuoti, kol negavai patvirtinimo iš mokesčių inspekcijos – vadinasi, krovinys stovi. Ką reikės daryti, jeigu mašina pakrauta, o leidimo važiuoti negausi? Ar įmonė stabdys veiklą vien tik dėl to, kad nepavyksta sistemoje deklaruoti važtaraščio? Tvirtinti, kad sistema visada veiks, negalima. Tokios problemos yra realios, jos kyla Vengrijoje – vienintelėje iš ES šalių, kurioje galioja el. važtaraščių deklaravimo sistema. Tačiau kroviniai nestovi, tiesiog sistema yra apeinama.

Įsivaizduokime, jeigu kelyje Vilnius-Kaunas pastatytume patikros užkardą, kad ir su pačia pažangiausia įranga, kuri patikrina automobilį per milisekundę ir atsidaro. Juk vis tiek automobilių eilė susidarytų milžiniška“, – sako E. Daukantas.

Pasak A. Bertašiaus, sistemoje yra ir daugiau absurdiškų reikalavimų: „Dabar, kad išrašyčiau važtaraštį už klientą, kuris užsakė krovinio pervežimo paslaugą, šios įmonės direktorius turi prisijungti prie  sistemos ir mums parašyti įgaliojimą. Taip daugybę laiko sugaišta ir užsakovas, ir vežėjas. Klientas užsakė paslaugą, susimokėjo, logistikos įmonė pervežė – kam šiame procese dar reikalingas trečias asmuo?“

Šešėlio nesumažins

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė teigia, kad ruošiantis prievolei nuo spalio teikti duomenis į sistemos i.MAS elektroninių PVM sąskaitų faktūrų (i.SAF) ir elektroninių važtaraščių (i.VAZ) posistemius šalies verslui teko atlikti beprecedenčius veiklos procesų ir sistemų peržiūros bei pritaikymo darbus.

„Visa tai – vardan geresnio PVM surinkimo ir kovos su šešėline ekonomika. Tačiau problema, kad veikiantys šešėlyje ir toliau gali neapskaityti pajamų ir neteikti mokesčių administratoriui krovinių vežimo duomenų. Didžiausia našta vėlgi užgula sąžiningai veikiančio verslo pečius. Kova su šešėliu efektyvi bus tik mažinant paskatas veikti šešėlyje“, – sako analitikė.  

A. Bertašius taip pat įsitikinęs, kad priverstinis deklaravimas nepadės į dienos šviesą ištraukti pajamas slepiančių verslininkų.

„Šešėlio sumažinti nepavyks, o sąžiningam verslui ant pečių darbo ir išlaidų – jau užkrovė. Negalima vadovautis logika, kad jeigu kažkas nemoka mokesčių, tai visi kiti turi įrodyti, kad moka. Norima sugauti nesąžiningus vežėjus, priverčiant sąžiningus verslus viską deklaruoti. Mums, kad įrodytume, jog esame sąžiningi, reikia padaryti 17 veiksmų.

Ironiška, kad tas vežėjas, kuris slepia mokesčius ir nedeklaruoja krovinių, jam net nereikia imtis papildomų veiksmų. Tie, kurie krovinių nedeklaruodavo ir toliau važtaraščių tiesiog nepateiks.  Mes šį verslą žinome ir garantuojame, kad tokios priemonės nepadės. Nesąžiningi vežėjai ras kelių sistemai apeiti“, – sako A. Bertašius.

Pasak „Rhenus Svoris“ vadovo, dabar yra tikima, kad žiūrėdami į važtaraščius surasime neapskaitytas prekes – tai nelogiška. Juk į važtaraščius patenka tik apskaitytos prekės. VMI energija turėtų būti nukreipta į nesąžiningų vežėjų gaudymą, o ne į apskaitymą sąžiningų.

Nebe pirmas bandymas

Šiuo metu neįmanoma tiksliai įvertinti visos išmaniosios mokesčių administravimo sistemos poveikio PVM surinkimui ir šešėlinei ekonomikai, nes praėjo per mažai laiko nuo sistemos starto. Tačiau, panašaus pobūdžio plataus masto priemonės PVM surinkimui gerinti taikytos ir iki išmaniosios mokesčių sistemos paleidimo pradžios.

Laisvosios rinkos instituto atstovė pastebį, kad VMI nuo 2015 m. gegužės vykdo PSF projektą, kurio tikslas analogiškas – pagerinti PVM surinkimą. Tačiau didelio PVM surinkimo šuolio nepasiekta. 2016 m. sausio-spalio mėn. PVM pajamos lyginant su praėjusių metų atitinkamo laikotarpio pajamomis augo 4,6 proc. 2015 m. atitinkamo laikotarpio PVM surinkimo augimas - identiškas (4,5 proc.). O štai 2014 m. sausio-spalio mėn. PVM pajamos lyginant su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu augo 7,8 proc. (tiesa, 2014 m. ir ekonomikos augimas buvo spartesnis nei 2015 m.). Kol kas negalima tvirtinti, kad daugiau PVM pajamų surenkama būtent dėl VMI taikomų priemonių (iMAS ar PSF), o ne dėl ekonomikos augimo ar kitų veiksnių.

Pasak E. Daukanto, labai panašus nepavykęs projektas jau Lietuvoje vykdytas 1998 metais. „Tuomet buvo įvestas griežtas atskaitomybės transporto važtaraštis. Reikėdavo pirkti sunumeruotus blankus, pildyti duomenis ir turėti šį važtaraštį, vežant krovinį. Tada buvo sakoma tas pats, kas ir šiandien, jog „nebus šešėlio“. Iš tikrųjų, iš to uždirbo tik spaustuvė, kuri blankus spausdino – daugiau niekas.

To buvo greitai atsisakyta, nes kas slėpė krovinius, jo tiesiog nerašė arba atsispausdindavo vieną ir važinėdavo savaitę. Kai automobilį patikrindavo, tą dokumentą deklaruodavo ir atsispausdindavo antrą. Taip bus ir dabar – darome tą pačią klaidą, kurią jau kartą padarėme. Tiesa, procesas buvo primityvesnis, tačiau jeigu tas procesas neveikia pieštuku, tai jis niekada neveiks ir padedant programoms“, – teigia E. Daukantas.

Prarasime užsienio investicijas

Verslininkai skaičiuoja, kad dėl naujos prievolės jiems atsiranda papildomų išlaidų ne tik dėl išaugusių darbo apimčių, bet ir dėl papildomų investicijų į IT ūkį, kurios daug kainuoja. Išaugusios išlaidos ir per didelės laiko sąnaudos tik apsunkina veiklą ir konkurenciją rinkose.

„Tai neišvengiamai sulėtins įmonių darbą ir padidins darbo našumo problemą. Informacinių sistemų priderinimas prie bet kokio vieningo šablono darbo našumo šalyje nepadidins. Darome ne taip, kaip efektyviausia, o taip, kaip nori Vyriausybė. Konkurencija tarp įmonių ir taip vyksta ne centais, o centų dalimis. Sugebėjai sutaupyti 1 euro centą nuo tonos, tu laimėjai paslaugų pirkimą. Kovojome už laisvą prekybą su Europa, o Lietuvos viduje to atsisakome“, – teigia E. Daukantas.

E. Daukantas svarsto, kad bet koks investuotojas geriau steigs logistikos centrą Latvijoje ar Lenkijoje ir iš ten aprūpins klientus Lietuvoje: „Vadovėliuose parašyta, kad optimalus logistinis atstumas yra 250 kilometrų nuo sandėlio. Lietuva yra labai maža, tad ją aprūpinti iš kitų šalių tikrai galima, ir vietinių pervežimų praktiškai nereikia. Jeigu būčiau investuotojas ir svarstyčiau, kur statyti fabriką – Lietuvoje ar Latvijoje, statyčiau jį Bauskėje. Vežti į Panevėžį, ar į Bauskę? Kilometrų tiek pat, tik važtarščio nereikia. Tarkim važtaraščio sąnauda yra 50 centų. Kiek aš sutaupysiu, jeigu per mėnesį pervežu 1000 krovinių? Galima sutaupyti 6000 eurų per metus vien tik fabriką pastūmus 50 kilometrų į šiaurę.“

Viltis deda į naująją Vyriausybę

Verslininkai tikisi, kad naujoji Vyriausybė visgi elektroninę mokesčių deklaravimo sistemą sudės į logikos rėmus.

Anot A. Bertašiaus, pats e. važtaraščių deklaravimas nėra problema. Juos įmonės nesunkiai gali pateikti bet kokiame formate. Netgi yra gerai, kad įmonėms leidžiama atsisakyti popierinio važtaraščio. Problema yra prievartinis deklaravimas dar prieš pajudant kroviniui ir kišimasis į įmonės veiklos procesą. Pavyzdžiui, į tą pačią mokesčių deklaravimo sistemą pateikti sąskaitas faktūras reikia tik mėnesio gale. Taip turėtų būti ir su važtaraščiais.

„Kol kas visi tyli – ir pramoninkai, ir gamintojai, tačiau niekas neįsivaizduoja, kas atsitiks, kai sistema nuo naujųjų metų pradės veikti praktiškai ir klaidos nebus toleruojamos“, – sako A. Bertašius.

E. Daukantas teigia, kad apskritai yra nesuprantama, kodėl e. važtaraščių deklaravimo sistemą kuria mokesčių inspekcija, o ne tos institucijos, kurios tą turi daryti. Susisiekimo ministerija, kurios kompetencijoje yra kelių transportas, į šį projektą net nebuvo įtraukta. Jie laikosi atokiai ir visiškai į šį projektą nesikiša.

„Mokesčių inspekcija tapo buvusios Vyriausybės „įkaitais“, skubant įsisavinti ES paramą. Jie buvo įsprausti į kampą ir turėjo šią sistemą padaryti, nors neturėjo nei pakankamai žinių, kaip veikia logistikos verslas, nei laiko. Mokesčių specialistui staiga prireikė suprasti visai kitą – transporto sferą – per labai trumpą laiką ir suformuluoti užduotį programuotojams, ką jie turi pagaminti. Transporto versle yra tokia didelė įvairovė ryšių, kad juos surašyti į vieną algoritmą yra per daug sudėtinga. Sąskaitų faktūrų deklaravimą jie padarė gerai, nes VMI tą supranta, tai yra jų sfera“, – sako E. Daukantas.

Nerimą kelia panašūs projektai

Pasak I. Valeškaitės, neramina su tolesniu mokesčių administravimo „išmanumo“ didinimu ateityje laukiantys pokyčiai, kurių metu įmonėms teks standartizuoti apskaitą, ją pritaikant duomenų teikimui standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje (SAF-T) bei įsigyti išmaniuosius kasos aparatus, galinčius perduoti informaciją iš konkrečių prekybos vietų. Tai – ne tik papildomos išlaidos verslui, bet ir auganti komercinių paslapčių atskleidimo tikimybė.

„Ne kartą akcentuota, kad vienas iš išmaniosios mokesčių sistemos tikslų – palengvinti apskaitą ir mokesčių deklaravimą patiems mokesčių mokėtojams. Tikimės, jog tolesniuose sistemos diegimo etapuose VMI vadovausis šiuo principu ir mokesčių mokėtojams bus sudaromos sąlygos teikti mokesčių administravimui būtinus duomenis saugiai, sklandžiai ir pačiu patogiausiu vartotojui būdu“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė.