Kaip teigė projekto vadovas mokslininkas Juozas Pekarskas, bendrovės „Biastra“ ir „Insectum“ jau pradėjo Lietuvoje taikyti įvairių maisto atliekų, kurios susidaro žmogaus veikloje perdirbimą, panaudojus juodosios plokščiamusės (Hermetia illucens) lervas. Tai visiškai nauja technologija Lietuvoje ir inovatyvus maisto atliekų problemos sprendimo būdas. Šia technologija galima perdirbti daugumą augalinės, gyvulinės ir kt. kilmės produktus, kurių vartojimo terminas yra pasibaigęs arba jie jau netinkami vartoti.

Sprendžia atliekų problemą

Taip pat galima perdirbti kitas maisto atliekas, kurios susidaro dėl žmogaus veiklos. Lervų perdirbtą maisto atliekų biomasę, norint panaudoti pakartotinai, būtina kompostuoti, brandinti bei iš jos gaminti kompostus ar kitus produktus. Buvo sukurtas technologijos prototipas kaip iš musių lervų perdirbtos biomasės galima pagaminti įvairius kompostus, iš kurių galima gaminti granuliuotas organines bei organines – mineralines trąšas ar dirvos gerinimo priemones, kurios būtų tinkamos dirvožemio savybėms gerinti bei biodegradacijos procesams stabdyti. Taip pat tai ir maisto medžiagų šaltinis žemės ūkio augalams.

Mokslininko teigimu, iki šiol granuliuotų maisto atliekų produktų gamybos technologijų, panaudojant juodosios plokščiamusės lervas, nebuvo sukurta. Tai Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekologijos centro mokslininkų ir minėtų įmonių bendradarbiavimo rezultatas, kuriant inovatyvias technologijas.

Lietuvoje susikaupia labai dideli kiekiai įvairių maisto atliekų, kurios kelia rimtų problemas visuomenėje. Jos turi būti surinktos, išrūšiuotos, tinkamai saugomos. Todėl mokslininkams ir kilo idėja šias besikaupiančias maisto atliekas galima perdirbti, o vėliau ir pakartotinai panaudoti.

Pirmiausia buvo sukurtas technologijos prototipas, kaip iš lervų perdirbtos maisto atliekų biomasės galima pagaminti įvairių rūšių kompostus, o iš jų – granuliuotas trąšas ir dirvos gerinimo priemones. Buvo pagaminta kelių rūšių kompostai ir granuliuotos trąšos bei dirvos gerinimo priemonės. Bendrovė „Insektum“ tai bando pritaikyti kurdama maisto atliekų perdirbimo gamyklą.

„Tokiu būdu būtų galima perdirbti didelius besikaupiančių maisto atliekų kiekius, pagaminant geros kokybės organines bei organines-mineralines trąšas, kurias būtų galima panaudoti žemės ūkyje augalams auginti bei dirvos savybėms gerinti. Granuliuotus produktus būtų galima saugiai sandėliuoti, saugoti bei įterpti šiuolaikiniais žemės ūkyje naudojamais mechanizmais. Visa tai atitiktų žiedinės ekonomikos reikalavimus bei sampratą“, – sakė J. Pekarskas.

Jis pabrėžė, kad iki šiol Lietuvoje niekas nenaudojo juodosios plokščiamusės lervų perdirbant įvairios kilmės maisto atliekas. Nėra pramoninių technologijų, kaip musių lervų perdirbtą biomasę perdirbti į labai aukštos kokybės kompostus. Nėra technologijų ir sukurtų produktų, kaip iš maisto atliekų kompostų pagaminti granuliuotus produktus, kurie būtų stabilūs, būtų galima juos ilgai sandėliuoti, gabenti ilgais atstumais bei paskleisti ir įterpti į dirvą šiuolaikine žemės ūkio technika. Sprendžiant šias problemas ir buvo sukurta maisto atliekų perdirbimo į geros kokybės kompostus. Be to, pagaminti kelių rūšių granuliuoti produktai. O visa tai, kas buvo sukurta, verslo atstovai pradėjo įgyvendinti statant maisto atliekų perdirbimo įmonę.

„Įvairių atliekų tvarkymas ir perdirbimas kelia rimtų problemų visuomenėje. Sukurtos technologijos leistų sutvarkyti dalį jų, t. y. geriau tvarkytis su įvairiomis maisto atliekomis. Jų mažinimas ir jų perdirbimas yra visos visuomenės problema. Mokslas jas tik padeda spręsti ir išspręsti“, – pabrėžė universiteto atstovas.
Stulginskio universiteto ir verslo įmonių projektas su lervomis neliko nepastebėtas ir Lietuvos verslo konfederacijos organizuotame „Metų paslaugos 2018“ konkurse, kuriame buvo pripažintas inovatyviausia paslauga.

Juodosios plokščiamusės lervas naudoja ir kosmetikoje

Juodosios plokščiamusės lervas galima panaudoti ir kuriant kosmetinę bei gydomąją priemonę, pagamintą juodosios plokščiamusės lervos riebalų pagrindu. Šie riebalai išskirtiniai, nes turi antimikrobinių, antigrybelinių ir antivirusinių savybių. Tokią idėją Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) skelbtame konkurse „Idėjų bankas“ pateikė „Insectum“.

„Sudomino galimybė dalyvauti šiame konkurse ir parodyti, jog inovatyvios idėjos gali būti komercinamos ir virsti perspektyviais produktais. Ateityje planuojame toliau vystyti bei įgyvendinti savo idėjas, kurios išvystų dienos šviesą“, – teigia Domantas Tracevičius, UAB „Insectum“ direktorius.